„Tinker Tailor Soldier Spy“, ką tik išleistas JAV DVD ir „Blu-ray“, neseniai įvykęs kino teatro leidimas sulaukė kritinės ir komercinės sėkmės, sulaukė puikių atsiliepimų ir įspūdingos kasos (visame pasaulyje - 80 mln. USD).
Tomaso Alfredsono (Tegul teisus) režisuotoje autoriaus John le Carré romano adaptacijoje yra įspūdingi aktoriai, tarp kurių yra tokie kaip Gary Oldmanas, Colinas Firthas, Tomas Hardy, Johnas Hurtas ir Markas Strongas, taip pat televizijos serialai „Sherlock“, Benediktas Cumberbatchas. Praėjusiais metais išleistas filmas sėkmingai pasirodė su nominacijomis (įskaitant „Oldman“ nominaciją „Oskarui“) ir parodė, kad mąstymą skatinantys filmai vis tiek gali gerai pasitarnauti ir žiūrovams, ir kritikams.
„Screen Rant“ kalbėjosi su „Tinker Tailor Soldier Spy“ BAFTA laureatu ir „Oskarui“ nominuotu scenaristu Peteriu Straughanu, kuris aptarė filmo sėkmę, sunkumus pritaikant mylimą romaną ir jo galimybes sulaukti tęsinio.
Koks romano pritaikymo ekranui procesas?
Porą kartų perskaitėte, pažymite tekstą ir paryškinate skyrius. Aš tarsi paleidžiu filmo versiją per galvą ir galiu pasakyti, kurios knygos dalys pasirodo tame filme. „Tinker Tailor“ buvo sudėtingesnė, nes ji labai labai tanki.
Ar jūs kada nors nerimaujate dėl to, kad nepaliksite bitų - siužeto taškų ar smulkmenų, kurios būtų įdomios romano gerbėjams?
Truputi. Vėliau, daugiau nei įprasta. „Le Carré“ gerbėjai, ypač JK, yra labai ištikimi ir saugūs. Jie tikriausiai jaudinosi dėl filmo taško. Tai buvo penkių valandų TV adaptacija, ar dar kas, ir aš manau, kad jie tikriausiai (suprantama) manė, kad tu negali to padaryti per dvi valandas. Jie manė, kad mes jį kažkaip baisiai susuksime.
Ar kada įžengėte įpusėjus juodraščiui ir suprantate, kad galbūt pamiršote ką nors svarbaus?
Nebuvo taip neįprasta perskaityti skyrių ir staiga supranti kažko, ko dar nematei, svarbą.
Ar kada nors pakeisite dalykus, kai dalyvaus aktoriai, ar baigsite procesą šiame etape?
Tai gali skirtis nuo filmo iki filmo, tačiau tai iš tikrųjų neįvyko. Buvo kelios eilutės, buvo viena, posėdžių salės scena, kur jie visi sėdėjo prie stalo. Originaliame juodraštyje Colino personažas visiškai nieko nesakė, tačiau repetuodami suprato, kad tai atkreipia per daug dėmesio į veikėją. Aš ten nebuvau (nes mirė mano žmona), todėl jie nuėjo į „Le Carré“, kuris sugalvojo eilę.
Buvo keletas eilučių su Gary, kur mes tiesiog supaprastinome knygos kalbą.
Panašu, kad esate adaptacijų žmogus: atlikote „Vyrai, kurie spokso į ožkas“, „Kaip prarasti draugus ir atstumti žmones“ bei „Skola“, kuri yra kito filmo adaptacija. Ar jums tai kelia iššūkį, ar tai jums dabar malonu?
Tai priklauso nuo medžiagos. Jei gaunate tikrai puikią knygą, tai tik džiaugsmas.
Jūsų atliktos adaptacijos yra gana politinės - ar kažkas tame pritraukia jus prie medžiagos?
Stebiuosi, nebūčiau pagalvojusi, kad jie visi yra politiniai, išskyrus plačiąja prasme. Manau, kad vis dažniau galiu pasirinkti norimą darbą.
Kažkas panašaus į „Ožkas spoksojantys vyrai“ yra taip keista, o jūs pridėjote aspektą, kuris padarė medžiagą patrauklia.
Labai ačiū, ir vėl su knyga perskaičiau pirmąjį skyrių ir pagalvojau: „Aš noriu tai padaryti“. Aš susidraugavau su autoriumi Jonu Ronsonu. Buvo tikras malonumas dirbti.
Jūs taip pat esate dramaturgas, ar jums atrodo, kad tai labiau atpalaiduoja nei filmas, nes jame yra daugiau jūsų?
Jie labai skirtingi. Su scenos spektakliu viskas, su kuo dirbate, yra kalba ir dialogas, o įrankių laukelyje nėra daug ko, ir tai tampa labai drausminga. Tai gali būti sudėtinga ir taip pat labai išlaisvinti.
Ar jaučiate, kad rašytojo žodžiai teatre turi daugiau svorio, nes kinas yra labiau režisieriaus terpė?
Neabejotina, kad rašytojas teatre yra žymiai aukštesnis (-iau). Jūsų patirtis filmuojant labai priklauso nuo režisieriaus, su kuriuo dirbate. Tomas (Alfredsonas) Aš nuo pat pradžių labai gerai sutikau ir tai buvo džiaugsmas. Aš niekada neturėjau blogos patirties su režisieriumi - man pasisekė. Nėra jokių abejonių, rašytojas laikomas paskutiniu žodžiu teatre taip, kaip jų tiesiog nėra kine.
Tai pasakęs - jūs gavote daugybės „Tinker Tailor“ kreditų. Tai „Le Carré“ romanas, turintis puikų būrį, tačiau jūsų neliko nuošalyje. Tai turi būti labai naudinga jums, taip?
Tai turėjo būti sąžininga. Aš to tikrai nesitikėjau, nes tu dirbi. Tai buvo sunki adaptacija, bet ir labai naudinga. Jūs nesitikite, kad žmonės tai žinos, bet kažkodėl žmonės tai gavo - o Akademijos apdovanojimas buvo tikra staigmena. Aš to visai nesitikėjau.
Filmas buvo nepaprastai sėkmingas - visame pasaulyje daugiau nei 80 milijonų dolerių. Tačiau net ir su žvaigždžių būriu tai turėjo būti rizikinga komercinė perspektyva popieriuje. Ar pagalvojote, kad tai netgi turės sėkmės dalį?
Ne. Geriausias atvejis buvo tai, kad jį pamėgs maža auditorija ir tai gerai seksis Didžiojoje Britanijoje. Nemaniau, kad tai padarys kasą niekur. Buvau patenkinta, kai ji turėjo gerą kasą, ir nustebau, kai gana gerai pasirodė ir JAV. Mes nenorėjome būti populistai, bet žmonėms tai vis tiek patiko.
Tiek daug filmų yra skirti paaugliams ir dvidešimtmečiams žmonėms, tačiau tai filmas apie daugybę vidutinio amžiaus vyrų, sėdinčių šalia kalbančių - tai leidžia suprasti, kad kinas nėra miręs.
Aš visiškai sutinku … Aš visiškai sutinku! Tai labai priklausė nuo Tomo Alfredsono, kuris buvo atsakingas už visus aspektus - nuo spektaklių, meno krypties, iki muzikos ir scenarijaus.
Yra keletas „Šypsenėlių“ romanų - ar yra planų dėl kokių nors tęsinių. O ar domiesi?
Taip, mes esame. Aš sakiau, kad padarysiu, jei tai darys Tomas, ir Tomas pasakė, kad jis tai padarys, jei aš tai darysiu. Manau, kad abu norime nusileisti ir padaryti ką nors kita. Tomas nori sukurti filmą Švedijoje, kad kurį laiką galėtų būti namuose. Idėja yra tokia, ir mes apie tai kalbėjomės su Le Carré: grįžti ir padaryti „ Smiley’s People“ versiją, kuri yra paskutinė „Karla“ trilogijos knyga. Taigi, mes kalbėjome su „Le Carré“ apie tai, kaip tai atverti.
Taigi, tai pasaulis, kuriame jums patinka ir norite likti?
Taip tai yra.
-
Tinker Tailor Soldier Spy galite užsisakyti DVD / Blu-ray, ČIA.