„Super Sneak“ peržiūra: Sam Raimi „Vilk mane į pragarą“
„Super Sneak“ peržiūra: Sam Raimi „Vilk mane į pragarą“
Anonim

Man buvo malonu praėjusią savaitę pamatyti ankstyvą bandomąjį naujo Samo Raimi filmo „ Vilk mane į pragarą“ seansą per itin slaptą žiūrėjimą Burbanke, Kalifornijoje. Švelniai tariant, tai buvo apytikslė kopija, apie kurią žiūrovams buvo pranešta prieš prasidedant filmui, bet man tai nerūpėjo. Aš buvau „Raimi“ gerbėjas nuo pat jo pirmojo siaubo su „Evil Dead“, todėl mano jaudulį ir laukimą buvo sunku sulaikyti.

„Drag Me to Hell“ yra perspėjanti pasaka apie jauną, ambicingą mergaitę Christine (Alison Lohman), kuri yra priversta rinktis - padėti senai moteriai ar tęsti karjerą bankininkystės srityje. Jei jau spėjote, kad Christine nusprendžia padėti sau, tikriausiai galėtumėte parašyti likusią šio filmo dalį.

Senutė ponia Ganush (Lorna Raver) prakeikia Christine, kad ji maldavo pagalbos prieš visą banką. Tai vyksta automobilių stovėjimo aikštelėje ir, be abejo, yra geriausias Raimi sugebėjimo išgąsdinti, šokiruoti ir pralinksminti auditoriją pavyzdys. Man pasidarė baugu dėl Christine, bet nevaldomai juokiausi garsiai.

Kai prakeiksmas bus baigtas, Kristinai viskas prasidės klaikiai. Po apsilankymo pas vietinį ekstrasensą ji supranta savo prakeikimo rimtumą. Ji mirs per tris dienas ir bus nutempta į pragarą, jei keiksmas nebus panaikintas. Krikštas lenktyniauja pas ponią Ganush, kad prašytų atleidimo, tačiau pastebi, kad senutė mirė. Neturėdama nedaug resursų, ji prašo ekstrasenso pagalbos, nes prakeiksmo košmaras su kiekviena diena darosi vis blogesnis.

Antros dienos pabaigoje Christine'ui paaiškėja, kad norėdama atsikratyti prakeiksmo, ji turi jį perduoti kitam asmeniui. Nebelikus jokių galimybių, Christine supranta, kad gali išgelbėti save tik perkeldama siaubingą prakeiksmą į nekaltą žmogų, bet ar sugebės prisivilioti tai padaryti?

Apskritai filmas nebuvo blogas, bet man pasidarė įdomu, kada viskas bus baisiau ar linksmiau. Panašu, kad Raimi buvo sunku išlaikyti pusiausvyrą, kurią jis kažkada įsisavino filmuose „Blogieji mirę“. Manau, kad šiurkštaus humoro ir teroro sankirta niekada nesusitiko taip, kad išlaikytų pusiausvyrą tarp jų. Nuolat galvodavau, ar man kažko trūksta, nes niekada nebijojau ir nebuvau visiškai linksmas. Filmas man šiek tiek atitolo, bet vis tiek vertas įėjimo kainos. Galbūt nuo šiol iki jo išleidimo datos bus šiek tiek patobulinta.

Planuojama, kad „ Drag Me to Hell“ bus atidaryta 2009 m. Gegužės 29 d.