„ Gražios dienos kaimynystėje “ anonsas baigiasi jaudinančia scena, kai žmonės traukinyje dainuoja ponui Rogersui, tačiau ar tai iš tikrųjų įvyko realiame gyvenime? Praėjus vieneriems metams po pripažinto dokumentinio filmo „Ar nebūsi mano kaimynas“? šventė Fredo Rogerso gyvenimą ir palikimą, televizijos ikona gauna tradicinę Holivudo biografiją, kurioje Tomas Hanksas vaidina pagrindinį vaidmenį. Režisierė Marielle Heller (Ar gali kada man atleisti?) „Graži diena kaimynystėje“ jau yra pasirengusi tapti viena iš pagrindinių pretendentų į apdovanojimus, ypač po to, kai nebūsi mano kaimynas? nustebino Oskarai.
Tęskite slinkimą, kad galėtumėte toliau skaityti Spustelėkite žemiau esantį mygtuką, kad pradėtumėte šį straipsnį greita peržiūra.
Pradėk dabar
Per pastaruosius kelis mėnesius „Sony“ informavo apie projektą išleisdamas nejudančius vaizdus, parodydamas, koks tobulas yra Hanksas kaip Rogersas. Bet iki filmo premjeros (nuo šio rašymo) liko tik keli mėnesiai, atėjo laikas tinkamam anonsui. Vakar studija pristatė teatro peržiūrą, naudodama istorijos širdį ir emocijas. „Graži diena kaimynystėje“ baigėsi tuo, kad žmonės Niujorko traukinyje jam dainavo klasikinę pono Rogerso dainą. „Biopics“, žinoma, turi tendenciją išgalvoti įvykius, kad būtų sukurtas geresnis filmas, tačiau čia taip nėra visiškai.
Nors metro dainuojant atrodo, kad kažkas sukurtas norint sukelti linksmą publikos atsakymą, scena iš tikrųjų paremta tuo, kas nutiko Rogersui. Jis buvo ištrauktas iš anekdoto Tomo Junodo „Esquire“ profilyje „Rogers“ (kuris yra pagrindinis šio filmo įkvėpėjas). Perskaitykite tai žemiau esančioje vietoje:
Once upon a time, Mister Rogers went to New York City and got caught in the rain. He didn’t have an umbrella, and he couldn’t find a taxi, either, so he ducked with a friend into the subway and got on one of the trains. It was late in the day, and the train was crowded with children who were going home from school. Though of all races, the schoolchildren were mostly black and Latino, and they didn’t even approach Mister Rogers and ask him for his autograph. They just sang. They sang, all at once, all together, the song he sings at the start of his program, “Won’t You Be My Neighbor?” and turned the clattering train into a single soft, runaway choir.
Esminis skirtumas tarp filmo ir realaus gyvenimo yra tas, kad pirmuosius dainuoja suaugusieji, o vėliau - moksleiviai. Nežinoma, kodėl šis aspektas buvo pakeistas į „Graži diena kaimynystėje“, tačiau užkulisiai išlieka nepakitę. Priekaboje visų rasių ir gyvenimo sričių žmonės dainuoja Rogersui pabrėždami, kas buvo pono Rogerso kaimynystė. Rogersas stengėsi suburti visus, dalydamasis žinutėmis apie tai, kaip svarbu būti maloniam kitiems. Akivaizdu, kad jam labai pavyko tai perteikti įvairiausiems žmonėms, ir beveik kiekvienas, žiūrėjęs laidą, rado tai, ko galėtų iš jos atimti ir pagerinti savo asmeninį gyvenimą.
Galbūt dėl šios priežasties per pastaruosius porą metų buvo paplitę Rogerso gyvenimu paremti filmai. Galima teigti, kad jo žodžiai yra tinkamesni nei bet kada šiandien - itin susiskaldęs ir ginčytinas laikas. Tikimės, kad graži diena kaimynystėje yra hitas, kai ji pasirodys kino teatruose ir įkvepia žiūrovus būti kuo geresniais. Būtų naivu tikėtis, kad grupė nepažįstamų žmonių spontaniškai įsiveržia į dainą, bet galbūt tie, kurie mato filmą, gali stengtis būti šiek tiek malonesni kitiems ir paskleisti teigiamą Rogerso žinią.